Diskusija dėl Lietuvos pozicijos svarstant ES klimato kaitos tikslus 2030 metams

DSC_4098Vasario 20 d. NVO, valstybės institucijų, verslo asociacijų ir kitų suinteresuotų šalių atstovai dalyvavo LR aplinkos ministerijoje vykusioje diskusijoje dėl Lietuvos pozicijos svarstant naujus Europos Sąjungos klimato kaitos švelninimo ir energetikos politikos tikslus 2030 m.

Šio renginio tikslas buvo kartu su suinteresuotais visuomenės ir valstybės atstovais aptarti, kokia turėtų būti Lietuvos pozicija Europos Taryboje, svarstant ES klimato kaitos švelninimo ir energetikos politikos tikslus 2030 m.

2007 m. Europos Sąjunga patvirtino savo klimato kaitos švelninimo ir energetikos politikos tikslus nuo 2009 m. iki 2020 m.: 20 % sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimus (lyginant su 1990 m.), ne mažiau nei 20 % visų galutinės energijos sąnaudų tenkinti iš atsinaujinančių energijos šaltinių bei didinti energijos vartojimo efektyvumą sutaupant iki 20 % pirminės energijos (lyginant su 2005 m.). Siekdama užtikrinti klimato kaitos ir energetikos politikos tęstinumą 2014 m. Europos Sąjunga pradeda svarstyti naujus įsipareigojimus 2020-2030 m. periodui. Neseniai Europos Komisija pristatė galimų klimato kaitos švelninimo ir energetikos politikos tikslų poveikio vertinimo analizę ir savo poziciją šiuo klausimu. Lietuva, kaip ir kitos ES šalys, svarstys šį klausimą Europos Taryboje 2014 m. kovo 21 d.


DSC_4097 copyPagrindiniai diskusijoje aptarti klausimai:

1. Kokius ŠESD išmetimų mažinimo tikslus turi palaikyti Lietuva? Ar Europos Komisijos pasiūlytas ŠESD išmetimų sumažinimas 40% – pakankamas tikslas?
2. Kokia turėtų būti klimato politikos tikslų struktūra? Trijų privalomų tikslų poveikis Lietuvai: ŠEDS išmetimų mažinimas, atsinaujinanti energija, energijos vartojimo efektyvumas.

Renginio metu pristatyti pranešimai:

ES klimato kaitos ir energetikos politikos iki 2030 m. poveikio vertinimas Lietuvai. Stasilė Znutienė

Lietuvos NVO pozicija. Gintarė Jonušauskaitė ir Inga Ringailaitė

Atsinaujinančių išteklių energijos tikslo reikalingumas ir poveikis Lietuvai. Martynas Nagevičius

Energijos vartojimo efektyvumo tikslo reikalingumas ir poveikis Lietuvai. I. Valuntienė.

CO2 emisijų biudžetas siekiant įgyvendinti klimato kaitos tikslus. Justinas Kilpys

Renginio programa.

 

Renginį organizavo „DVI Darnaus vystymo iniciatyvos“ ir „Baltijos aplinkos forumas“ drauge su LR aplinkos ministerija.  Projektą „Aplinkosaugos NVO vaidmens stiprinimas formuojant klimato kaitos politiką“ remia Europos Ekonominės Erdvės finansinio mechanizmo 2009-2014 periodo NVO Programos.

 

DSC_4096Prieš renginį susivienijimas Žali.LT šalia Aplinkos ministerijos surengė žalių balionų akciją, kuria atkreipė dėmesį į klimato kaitos problemas ir mūsų politikų neveiksnumą mažinant aplinkos taršą.

„Už aplinkosaugą atsakingi politikai, tik epizodiškai užsimindami apie būtinus žingsnius spręsti šią problemą, realių veiksmų nesiimama. Atvirkščiai, Aplinkos ministras yra pareiškęs, kad siekiant užtikrinti ES konkurencingumą Bendrijai nereikėtų būti tokiai ambicingai klimato kaitos stabdymo srityje“, – sako Susivienijimo Žali.LT koordinatorius Martynas Norbutas. – „Tai klaidingas požiūris, kaip ir pasiteisinimas, jog Europos Sąjunga, nekalbant apie Lietuvą, nėra aplinkos teršėjų gigantai. Juk esame tos pačios klimato sistemos dalimi, o kiekvienas aplinkai nedraugiškas veiksmas daro poveikį visiems“.

Balionas akcijoje simbolizavo nuolatines ministro gražias kalbas, kurios nepagrįstos realiais darbais yra tarsi baliono apvalkalas savyje laikantis tik orą. Tuo tarpu žalieji reikalauja imtis neatidėliotinų veiksmų ne tik siekiant tarptautinio susitarimo, bet ir parodant pavyzdį darbais aplinkos taršos mažinimo srityje.

 

 

 

 

 



Komentuoti: