Ką apie klimato kaitą sako Lietuvos politinių partijų EP rinkimų programos?

EP rinkimams artėjant peržiūrėjome visų dešimties EP rinkimuose dalyvaujančių partijų rinkimų programas, kad žinoti, ką teigia ir kartais – ką nutyli apie klimato kaitą, savo rinkimų programose partijos, siekiančios mūsų vardu priiminėti sprendimus dėl ES ateinančius penkerius metus. Jose ieškojome partijų nuostatų apie klimato kaitą, AEI, energijos efektyvumą, atmosferos taršos kontrolę, europinius elektros tinklus, aplinkai draugišką buvo transportą ir kitus susijusius aspektus.

Su pilna 2014 m. EP rinkimuose dalyvaujančių politinių partijų rinkimų programų galite susipažinti parsisiuntę pdf dokumentą.

Mūsų džiaugsmui, net septyniose iš dešimties EP rinkimų programų buvo paminėta klimato kaita, penkiose – AEI, o energijos efektyvumas ar renovacija – dar penkiose. Tačiau rinkimų programos vertę sudaro ne tai, ar paminėti mums svarbūs raktiniai žodžiai, o tai, ar programų prioritetai ir siekiai prisidės prie pasaulinio atšilimo stabilizavimo 2°C ribose. Vienokių ar kitokių sąsajų su klimato kaita galima buvo visose, išskyrus vieną, programų.

Bandant sugrupuoti politines partijas pagal tai, ar jos pasisako už klimatui draugišką politiką galima išskirti du polius. Kaip ir buvo galima tikėtis, aiškiausiai į klimato kaitos švelninimą ir žaliąją ekonomiką buvo orientuotos Lietuvos žaliųjų partija bei Valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Ir nors kiek nusivylėme, nes susipažinus su šių partijų politinėmis programomis, tikėjomės, kad ir EP rinkimų programos bus platesnės ir nuoseklesnės. Šias abi partijas drąsiai galima įvardinti kaip klimatui draugiškos politikos lyderes, pasisakančias už ambicingus siekius. Tiesa, Valstiečių ir žaliųjų sąjunga teigia pritarianti skalūnų dujų tyrimams ir bandymams, laikantis griežtų aplinkosauginių reikalavimų, tad jos programa yra kiek nuosaikesnė. O kitame poliuje – Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicijos „Valdemaro Tomaševskio blokas“, kurio programa yra visiškai indiferentiška klimato kaitai, joje nėra jokių užuominų net į energetikos klausimus, kas, turint galvoje, kad būtent Lenkų rikimų akcija turi LR Energetikos ministerijos portfelį, yra kiek netikėta.

Kitų partijų programos su savo nuostatomis yra kažkur per vidurį – visose galima įžvelgti tiek klimato kaitai draugiškų aspektų, tiek kritikuotinų dalykų. Tarp šių programų paminėtina Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), kuri pabrėžia problemos globalumą, ES lyderystę pasaulyje. Klimatui draugiškas nuostatas išsakė Darbo, Tvarkos ir teisingumo partijos, Tėvynės sąjunga – krikščionys demokratai. Tačiau bendras įspūdis yra toks, programose trūko nuoseklumo ir konkretumo kalbant apie klimato kaitą, neišsakyta kokioms klimato kaitos švelninimo priemonėms bus taikomas prioritetas, kaip tai bus integruota į energetikos sektoriaus prioritetus. O, pavyzdžiui, Tautininkų sąjungos programoje sąsajas su mums rūpimais kausimais galima buvo tik įžvelgti.

Atsargiai reikėtų vertinti keleto partijų išsakytus siekius mažinti energijos ir kuro kainas: Darbo partija kalba apie energijos kainos mažinimą pramonei, Liberalų ir centro sąjunga – apie geresnes derybas dėl iškastinio kuro kainos ir automobilių kuro akcizo mokesčio mažinimą. Galbūt šiomis priemonėmis ir siekiama skatinti ekonomikos konkurencingumą, galbūt – energijos ir kuro kainos mažinimą galutiniams vartotojams, tačiau dera atminti, kad klimato kaitai draugiškoje ekonomikoje pirmiausia dėmesys turi būti skiriamas efektyviam energijos naudojimui, o netaikant viso komplekso priemonių ir trūkstant šio esminio elemento, energijos ir kuro kainos mažinimas pats savaime skatina dar didesnį energijos išteklių, didžiąja dalimi – iškastinio kuro, naudojimą ir aplinkos teršimą. Neigiamai nuteikia Liberalų sąjūdžio noras aplinkosaugos srityje mažinti finansinę ir administracinę naštą verslui ir bendrai nepritarti naujų mokesčių įvedimui ES lygiu, o programoje nesant paaiškinimo apie kokius konkrečius klausimus ir atvejus kalbama, laikytumėme tai net klimatui nedraugiška nuostata. Kaip žinia, verslo apmokestinimo dėl padaromos žalos aplinkai, pvz. poveikio klimato kaitai, mažinimas bei administracinės atskaitomybės silpninimas tik trumpuoju periodu pagerintų verslo finansinius srautus, tačiau ilgainiui gilintų aplinkosaugines krizes ir sudarytų nepalankias sąlygas tiek verslui, tiek žmonių gerovei. Negalima ignoruoti fakto, kad laisva rinka negali efektyviai spręsti visų problemų, ir yra daug atvejų, kai tinkamas valstybės reguliavimas duoda daugiausia naudos visuomenei mažiausiais kaštais.

Džiugu matyti, kad dešiniųjų partijų programose randame aiškiai įvardintą norą investuoti į švietimą, į naujas technologijas. Lieka tik tikėtis, kad ilgainiui suprasime, jog klimato kaitos ir aplinkosaugos problemas taip pat būtina spręsti įsikišant į laisvą rinką, ir pagrįstai motyvuojant teršėjus mokėti tikrąją kainą už savo veiklą, bei tą veiklą keisti. Klimato kaita, kaip ir daugelis aplinkosaugos problemų, nėra sureguliuojamos Adamo Smito nematoma laisvos rinkos ranka, nes teršėjai teršia gaudami naudą sau (pigesnį produktą), o klimato neigiama poveikį dalijamės visi po lygiai – tai vadinama bendruomeninė problema.

Tai – mūsų įžvalgos, susipažinus su visų partijų EP rinkimų programomis. Be abejo, kad partijos rinkimų programa negali aprėpti visų klausimų, tad, atiduodant savo pritarimą ir balsą vienai ar kitai politinei partijai, reikia pasikliauti ne tik programomis, bet ir daugeliu kitų dalykų, kaip antai, kokią poziciją palaikė politikai vienu ar kitu jums aktualiu klausimu praeityje. Pavyzdžiui iš Climate Action Network – Europe parengtos 2009–2014 m. EP narių balsavimo dėl klimato kaitos analizės (http://score-ep.org/climate.html#bar_country) aišku, kad lietuviai tik 56% atvejų balsavo už ambicingą klimato kaitos politiką, o tai – žemiau nei bendras EP balsavimo vidurkis. Kita vertus, nederėtų pamiršti, kad Europos Parlamento nariai visų pirma turi atstovauti savo rinkėjams ir tai, kaip jie balsuoja nulemia ir asmeninės jų nuostatos. Prieš rinkimus 9 Lietuvos nevyriausybinės organizacijos vykdė akciją, kurios metu jau daugiau nei trečdalis kandidatų į EP pasirašė pasižadėjimus dėl klimato kaitos, kuriame įsipareigojo remti ambicingą klimato kaitos švelninimo politiką: mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, skatinti atsinaujinančią energetiką bei energijos efektyvumą. Šios akcijos rezultatai daugeliu atvejų parodo asmeninę politikų nuomonę, iniciatyvą ir įsipareigojimus dėl klimato kaitos savo rinkėjams. Pamatyti ar jūsų favoritas palaiko ambicingą klimato kaitos politiką galite www.aplinkosauga.lt/eprinkimai2014. Suprantame, kad sprendžiant, kam atiduoti savo balsą per Europos Parlamento rinkimus, svarbus ne tik klimato kaitos klausimas – balsuojame už mums patinkantį sąrašą įvertindami daugelį kriterijų. Tačiau besikeičiantis klimatas veikia vis daugiau gyvenimo sričių, tiek socialinę, tiek ekonominę gerovę, tad verta jau šiandien atsižvelgti ir į politikų toliaregiškumą.

 

Trumpai apie partijų programas

(Programos aptartos abėcėlės tvarka)

Darbo partijos programoje suradę skyrių „Klimato kaita ir tarša“, labai nudžiugome, nes jame išsakytas pritarimas žaliosios energetikos skatinimui, energijos sąnaudų mažinimui ir energijos gavybai iš atsinaujinančių šaltinių, efektyviai degalus vartojančių automobilių gamybai ir pan. Be to, kituose programos skyriuose kalbama apie darnios plėtros principus, nepriklausomą energetiką, ES energetikos infrastruktūros veikimo taisyklių suderinimą, atsinaujinančios energetikos ir energijos efektyvumo didinimą, pastatų renovaciją, elektros tinklų sujungimą su Vakarų Europos energetiniais tinklais ir, ko nebuvo kitų partijų programose, gyventojų informavimą ir švietimą. Ypač sveikintini siekiai skatinti „dekarbonizaciją“ elektros energijos sektoriuje – t. y. skatinti atsisakyti iškastinio kuro žaliavų elektros gamyboje – ir didinti energijos efektyvumą pramonėje. Tačiau kaip ir daugelio kitų partijų programose– susipainiojus tarp skambių šūkių trūksta konkretumo ir paaiškinimo, kokie sprendimai ir priemonės siūlomi ir kaip to bus siekiama. Visumoje, jei tikėti, kad Darbo partija Europos Parlamente laikysis savo programinių nuostatų, klimato kaitos požiūriu šią programą galima vertinti teigiamai.

Deja, bet Darbo partijos programoje neapsieita be nesusipratimų. Žinant, kad prieš tai partijos programoje pabrėžta kaip svarbu didinti pramonės energijos efektyvumą trikdo nuostata, kad „ES lygiu sieksime didesnio dėmesio, užtikrindami konkurencingas energijos kainas pramonei. Tai ypač aktualu Lietuvos pramonei, kuri yra viena labiausiai energetiškai intensyvių visoje ES“. Kaip minėjome, energijos efektyvumo didinimas, turi būti pirmoji ir neatidėliotina klimato kaitos švelninimo priemonė, o energijos kainų mažinimas neskatina taip klimatui reikalingų investicijų siekiant mažesnio energijos vartojimo. Tad didelis pramonės energijos intensyvumas tikrai nėra tas koziris, kuriuo derėtų naudotis kalbant apie klimato kaitai draugišką politiką. Darbo partija taip pat sieks „įgyvendinti vieną pagrindinių ES 2020 m. tikslų – Lietuvoje 23 proc. suvartojamos energijos turėtų būti gaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių įgyvendinimo.“ Kažin ar 2010 m. patvirtintos Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijos tikslas tikrai yra vienas pagrindinių ES tikslų. Kita vertus, net jei tai tik techninė klaida ir EP rinkimų programoje apie nacionalinių tikslų įgyvendinimą parašyta atsitiktinai, šis siekis vis tiek skamba kiek neambicingai, nes jau dabar Lietuva yra pasiekusi beveik 21 proc., o ekspertai teigia, kad iki 2020 m. galėtume pasiekti ir daugiau nei 28 proc.

Deja, bet Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicijos „Valdemaro Tomaševskio blokas“ programoje visiškai nėra nieko, ką būtų galima bent kaip nors susieti su klimato kaita. Programa tokia neišsami, kad net rūpinimasis aplinkos apsauga yra minimas tik greta su gyvenimo kokybės gerinimo ir Lietuvos, „laisvos nuo genetiškai modifikuotų organizmų“.

Liberalų ir centro sąjungos programa tų, kam rūpi klimato kaita – nesužavės: apie klimato kaitą, energetinį saugumą ar AEI skatinimą net neužsiminta. Pagirtina, kad regionų mastu ketinama skatinti renovaciją, plėtoti efektyvų viešąjį transportą. Tačiau noras mažinti akcizo mokestį degalams (ir taip mažinti kontrabandą), nors ir netiesiogiai, bet prisidės prie automobilių transporto skatinimo ir taršos augimo. Neveltui net Tarpvalstybinės klimato kaitos komisijos mokslininkai paskutinėje ataskaitoje (http://www.ipcc.ch/report/ar5/wg3/) nurodė, kad akcizas degalams kol kas yra viena efektyviausių ir plačiausiai taikomų priemonių, kuri nors ir skirta transporto infrastruktūros kaštams padengti, tuo pačiu veiksmingai mažina poveikį klimatui. Belieka viltis, kad programoje įvardintas siekis skirti dėmesį dujų ir naftos kainoms derantis su tiekėjais, užuot mažinus ES priklausomybę nuo iškastinio kuro importo per energijos efektyvumą ir vietinius atsinaujinančius energijos šaltinius – nėra ženklas, kad partijai nerūpi klimato kaita.

Liberalų sąjūdžio programoje klimato paminėta tik vienoje vietoje ir kiek netikėtu aspektu – kaip vienas iš iššūkių užsienio politikai ir saugumui. Visgi programoje pasisakoma už švarių technologijų diegimą ir įvairesnius energetikos šaltinius, kas leidžia tikėtis paramos atsinaujinančiai energetikai, prie kurios plėtros, iš dalies, prisidėtų ir vieninga Europos energetikos sistema (tačiau tokio konkretaus pažado dėl paramos AEI programoje nėra). Sveikintina Liberalų sąjūdžio nuostata, kad investicijos į energijos efektyvumą prisidės prie ES konkurencingumo didinimo. Visgi kelia nerimą teiginiai, kaip „aplinkosaugos srityje pasisakome už administracinės ir finansinės naštos verslui mažinimą“ ir „nepritariame naujų mokesčių įvedimui ES lygiu“, nes galima numanyti kad partija yra nusiteikusi ginti verslo, o ne visos visuomenės interesus, kurie klimato kaitos atveju turi būti sprendžiami ES ir netgi pasauliniu lygiu. Taigi, kai kurie Liberalų sąjūdžio programos aspektai yra teigiami, tačiau partijos programos klimatui draugiška pavadinti negalima – klimato kaita iš esmės rūpi tik kaip geopolitinis iššūkis.

Mums akivaizdu, kad ekonominis augimas negalimas be socialinio teisingumo stiprinimo ir kovos su klimato kaita, kovos už gamtos išteklių išsaugojimą ir aplinkos apsaugą“ taip savo EP rinkimų programoje teigia Lietuvos socialdemokratų partija. Programoje aiškiai pasisakoma, kad klimato kaita yra svarbi pasaulinė problema, pritariama tausojančiam išteklų naudojimui, ES pasaulinei lyderystei pereinant prie gamtą tausojančių technologijų, skatinamos jungtys su Europos Sąjungos šalimis, kas svaru siekiant plėtoti AEI. Beje, tai vienintelė rinkiminė programa, kurioje minimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos padarinių. Galima papriekaištauti, kad programoje per mažai konkretumo, nėra nuostatų skatinti AEI plėtrą, nei energijos efektyvumą, nei, pavyzdžiui, aplinkai draugiškas transportą. Bet visumoje, žvelgiant iš klimato kaitos perspektyvos, šią programą galima vertinti teigiamai.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos programoje yra išsakyti aiškūs siekiai palaikyti ambicingą klimato kaitos politiką, AEI ir energijos efektyvumo skatinimą (pasisakoma už tris nacionaliniu lygiu privalomus ES klimato ir energetikos politikos tikslus po 2020 m.), žaliąją energetiką, pasisakoma prieš atominę energetiką. Tačiau programoje yra ir klimato kaitos atžvilgiu dviprasmiškas teiginys, kad bus pritariama skalūnų dujų, iškastinio kuro, tyrimams ir bandymams laikantis griežtų aplinkosauginių reikalavimų. Tad programa yra kiek nuosaikesnė, tačiau joje išsakyta daug teigiamų dalykų ir programa yra labai draugiška klimatui.

Lietuvos žaliųjų partijos programą galima pavadinti pačia lakoniškiausia – joje aiškiai įvardijamos partijos vertybes ir pagrindiniai siekiai, tačiau nedetalizuojama, kokias būdais bus įgyvendinti šie ketinimai. Iš klimato kaitos perspektyvos, Žaliųjų partijos išsakytas nuostatas sunku pakritikuoti: jie pasako už klimato kaitos stabilizavimą, o ne tiesiog kovą su ja, už žaliosios ekonomikos plėtrą, aiškiai įvardija savo nuostatą teikti prioritetą AEI plėtrai, pasisako prieš skalūnų dujų gavybą. Ir nors programą kritikuoti galima dėl to, kad lieka neaišku, kaip visi išsakyti teisingi principai bus suderinti su trumpalaikiais visuomenės poreikiais, programos principai neabejotinai yra draugiškiausi klimatui.

Partija Tvarka ir teisingumas savo rinkiminėje programoje žada skirti didesnį dėmesį energijos taupymo ir alternatyvių atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrai. Klimato kaitos klausimai taip pat integruoti kalbant apie žemės ūkio politiką ir paramą žemės ūkiui. Tad nors klimato kaita ir rūpinimasis aplinka yra tik trumpai paminėti partijos politinėje programoje, tačiau tai padaryta gana taikliai ir programą galima laikyti klimatui draugiška.

Tautininkų sąjungos programoje klimato kaitos problema nėra paminėta, lygiai kaip nėra minimos konkrečios jos švelninimo ar prisitaikymo priemonės. Bet kalbat apie energetinį saugumą yra aiškiai įvardinta, kad siekiama atsisakyti bendradarbiavimo su Rusija, kas netiesiogiai, bet siejasi su klimato kaita, nes būtų mažinama priklausomybė nuo gamtinių dujų. Tačiau esminis klausimas, kuo jos bus pakeistos – kokiomis priemonėmis tai bus daroma, kokios bus alternatyvos – nepaaiškinta. Viena programos pastraipa yra skirta aplinkos apsaugai. Čia kalbama apie taršos mažinimą „palaipsniui“ ir perėjimą prie „ekologiškų“ šaltinių žemės ūkyje, pramonėje ir energetikoje. Tad nors programoje labai norint galima įžvelgti užuominas į klimato kaitą, tačiau nuoseklaus požiūrio į šią problemą Tautininkų sąjungos programoje nesuradome.

„Aplinkos išsaugojimas yra mūsų gyvybinis prioritetas. Prisidėsime prie Europos Parlamento veiklos sprendžiant klimato kaitos problemas.“ – teigia Tėvynės sąjunga – krikščionys demokratai. Skamba daug žadančiai, tačiau apsiribota tik šiuo sakiniu, nieko nepaaiškinant ar detalizuojant. Klimato kaita minima ir kitoje programos dalyje: „Žmogaus orumo apsauga. Pabrėžiame, kad vykdant tiek socialinę, tiek užsienio ar klimato kaitos politiką, pagrindu turi išlikti dvasinių vertybių išsaugojimas.” Taip ir nepavyko suprasti ar turėta omenyje pagalba besivystančioms šalims, o gal klimato kaitą ir aplinkos tausojimą konservatoriai mato kaip moralinius klausimus? Kalbant apie energetinį saugumą yra išsakytas pagirtinas siekis integruoti ES energetikos rinką, kurti energetikos jungtis ir palaikyti Antrosios strateginės energetikos peržiūros prioritetus, deja, konkrečiai jų neįvardijant. Tačiau iš esmės programoje klimato kaitai dėmesio buvo skirta per mažai, konkrečios technologinės kryptys nebuvo nusakytos, neminima nei AEI, nei energijos naudojimo efektyvumas.

Su pilna 2014 m. EP rinkimuose dalyvaujančių politinių partijų rinkimų programų galite susipažinti parsisiuntę pdf dokumentą.

 

                                                                                                                    Inga Ringailaitė, VšĮ „DVI Darnaus vystymo iniciatyvos“

                                                                                                                     Gintarė Jonušauskaitė, VšĮ „Baltijos aplinkos forumas“



Komentuoti: